Translated from Lithuanian to English with DeepL.com (free version).
Samaria - the largest gorge in Europe! And finally I got the chance to visit it. Unfortunately, it took me a long time to convince my husband to join me, because we had to walk the entire gorge, which is about 13 kilometers long. The agent from which I bought the tour, warned us that the trip would take about 5-6 hours, with very few rest stops, and that it would walk on very uneven roads and in the heat. Such excursions require good health and endurance. But in the end I managed to convince my husband, because we doesn’t know when we would have such a chance again. I would have been afraid to go on such a trip alone, although it was an organized group with a guide.
Samaria – didžiausias tarpeklis Europoje! Ir pagaliau man pavyko jį aplankyti. Deja, man prireikė daug laiko įtikinti savo vyrą vykti kartu, nes turėjome nueiti visą tarpeklio ilgį pėsčiomis, kuris yra apie 13 kilometrų. Agentas, iš kurio pirkau kelionę, įspėjo mus, kad kelionė truks apie 5–6 valandas, bus labai mažai poilsio vietų, o eiti teks labai nelygiais keliais ir karštyje. Tokios ekskursijos reikalauja geros sveikatos ir ištvermės. Bet galiausiai man pavyko įtikinti savo vyrą, nes nežinome, kada dar turėsime tokią galimybę. Būčiau bijojusi vykti į tokią kelionę viena, nors tai buvo organizuota grupė su gidu.>
Early in the morning, a tourist bus picked us up and we set off towards the village of Omalos. The view from the bus was quite impressive and we could admire it in peace, because the guide let us rest for now and didn’t tell us anything about the upcoming hike. When we got off the bus, it was quite cool outside. We were given time to have breakfast with the hotel’s packed lunch.
Anksti ryte mus paėmė turistinis autobusas ir išvykome į Omalos kaimą. Vaizdas iš autobuso buvo gana įspūdingas ir galėjome juo ramiai grožėtis, nes gidas leido mums pailsėti ir nieko nepasakojo apie artėjančią kelionę. Kai išlipome iš autobuso, lauke buvo gana vėsu. Mums buvo duota laiko papusryčiauti su pasiimtomis iš viešbučio pusryčių dėžutėmis.>
What we couldn’t help but notice was the special air there. The air we breathed in seemed incredible. I can’t find words to describe it! To say that the air was light and clean would be an understatement. It was much more than just adjectives. I have never experienced such air anywhere else. We definitely were not the only ones talking about it, all the members of the group felt the same.
Negaliu nepaminėti ten vyravusio ypatingo oro. Oras, kuriuo kvėpavome, atrodė neįtikėtinas. Negaliu rasti žodžių, kad jį apibūdinti! Pasakyti, kad oras buvo lengvas ir švarus, būtų per mažai. Tai buvo kur kas daugiau nei tik būdvardžiai. Retai kur galima patirti tokį lengvumą nuo įkvepiamo oro. Mes tikrai nebuvome vieninteliai, kurie apie tai kalbėjo, visi grupės nariai jautė tą patį.>
The guide gathered our group and briefly told us about the long descent, so that we should be prepared for possible discomfort in our calves after the descent. She also advised us to keep up with the group and to contact him immediately if we suddenly felt unwell or got injured. He also said that there would be a short rest about halfway through the trip and such.
Paskui gidas surinko mūsų grupę ir trumpai papasakojo apie ilgą nusileidimą, perspėjo, kad būtume pasirengę galimam blauzdų skausmui po nusileidimo. Jis taip pat patarė mums neatsilikti nuo grupės ir nedelsiant susisiekti su juo, jei staiga pasijustume blogai ar susižeistume. Įspėjo, kad maždaug pusiaukelėje bus trumpas poilsis ir pan.>
As we descended, incredible views of the huge mountains opened up before us. I wanted to photograph every corner. The descent down the natural steps took much longer than we had imagined. Along the way, we saw pine trees, cypresses, and many other beautiful plants. The guide warned us not to use anything that could cause a fire. And indeed, we noticed that the soil was very dry.
Leidžiantis žemyn, mums atsivėrė neįtikėtini didžiulių kalnų peizažai. Norėjau fotografuoti kiekvieną kampelį. Nusileidimas gamtos sukurtais laiptais užtruko daug ilgiau, nei įsivaizdavome. Pakeliui matėme pušis, kiparisus ir daugybę kitų nuostabiai gražių augalų. Gidas įspėjo, kad jokiu būdu negalima naudoti daiktų, kurie gali sukelti gaisrą. Ir iš tiesų, pastebėjome, kad dirvožemis buvo labai sausas.>
Then we passed a place where people built pyramids of pebbles to make a wish come true – the taller the pyramid you build, the faster your wish will come true. Some of our tourists tried to build their own pyramids, but we had a little time only for that.
Tada praėjome vietą, kur žmonės statė akmenukų piramides, kad išsipildytų noras – kuo aukštesnę piramidę pastatysi, tuo greičiau išsipildys tavo noras. Kai kurie mūsų turistai bandė statyti savo piramides taip pat, bet turėjome mažai laiko>.
Descending, we found ourselves on a trail that runs along the course of the river Sidiropoulos. The guide told us that the river usually dries up in the summer, and during heavy rains in the winter and spring, a stormy stream of water runs through the gorge, destroying all its slopes, and stones fall from the walls, so from the beginning of November to the end of April, you cannot go through the gorge and the path is closed. It was a little difficult to imagine the picture that you are actually moving along the bottom of the river, and mountain peaks and rocks up to 2 km high rise above you. Scary, but beautiful, and at the same time, grand and unreal!
Leidžiantis žemyn, atsidūrėme take, einančiame palei Sidiropoulos upę. Gidas papasakojo, kad upė vasarą paprastai išdžiūsta, o žiemą ir pavasarį per smarkias liūtis per tarpeklį teka audringa vandens srovė, ardydama visus jo šlaitus, o nuo sienų krenta akmenys, todėl nuo lapkričio pradžios iki balandžio pabaigos per tarpeklį negalima eiti, o takas uždarytas. Buvo šiek tiek sunku įsivaizduoti vaizdą, kad iš tikrųjų judame upės dugnu, o virš mūsų kyla iki 2 km aukščio kalnų viršūnės ir uolos. Baisu, bet gražu, o kartu ir didinga bei nerealu!>
The trail along which we were walking was marked with kilometer signs, along the route there were places for rest, toilets and sources of drinking water. When we started to move directly along the gorge, the weather got very hot from the sun. Of course we took off our jackets, and that's where the sun cream came in handy.
Takas, kuriuo ėjome, buvo pažymėtas kilometrų ženklais, maršrute buvo įrengtos poilsio vietos, tualetai ir geriamojo vandens šaltiniai. Kai pradėjome judėti tiesiai tarpekliu, oras nuo saulės labai įkaito. Žinoma, nusivilkome striukes, ir čia pravertė kremas nuo saulės.>
Passing through the gorge, I often had to overcome obstacles, climbing and crawling over huge stones. In some places, it was necessary to come up with ways to overcome the river bed, as there was still water in the river, and wooden bridges were created, but not everywhere.
Keliaujant per tarpeklį, dažnai tekdavo įveikti kliūtis, lipti ir ropštis per didžiulius akmenis. Kai kuriose vietose reikėjo sugalvoti būdų, kaip įveikti upės vagą, nes upėje vis dar buvo vandens. Aišku, ten buvo įrengti mediniai tiltai, bet ne visur.>
The next object of our attention, approximately in the middle of the path, are the restored traditional Cretan houses of the former village of Samaria, the inhabitants of which were relocated in 1962. Approaching this village, we met a unique Cretan goat (Kri-Kri) on the way, such goats can only be seen in Crete! These goats were in danger of extinction in the 60s. That is why the Samaria gorge is a national park in order to restore and support the population of these animals. Hunting for them is strictly prohibited.
Kitas mūsų dėmesio objektas, maždaug tako viduryje, yra restauruoti tradiciniai Kretos namai buvusiame Samarijos kaime, kurio gyventojai buvo perkelti 1962 m. Artėjant prie šio kaimo, pakeliui sutikome unikalią Kretos ožką (Kri-Kri), tokias ožkas galima pamatyti tik Kretoje! Šioms ožkoms grėsė išnykimas septintajame dešimtmetyje. Štai kodėl Samarijos tarpeklis yra nacionalinis parkas, siekiant atkurti ir palaikyti šių gyvūnų populiaciją. Jų medžioklė yra griežtai draudžiama.>
Once in the village, we were struck by the picturesque surroundings. This village has a telephone, a forest guard post, a pharmacy, a helipad, and a few mules, in case tourists run into trouble.
Atvykę į kaimą, mus sužavėjo vaizdinga aplinka. Šiame kaime yra telefonas, miško sargybos postas, vaistinė, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė ir keli mulai, jei turistams kiltų problemų.>
We rested there, had a snack, and then continued on. The sweltering heat left us exhausted, but we had no choice but to press on. And it was worth it. We were constantly photographing the majestic views of the gorge, so we fell behind the group quite a bit. We had to find the strength to catch up.
Ten pailsėjome, užkandome ir tada tęsėme kelionę. Tvankus karštis mus išvargino, bet neturėjome kito pasirinkimo, kaip tik veržtis toliau. Ir tai buvo verta. Nuolat fotografavome didingus tarpeklio vaizdus, todėl gerokai atsilikome nuo grupės. Turėjome rasti jėgų pasivyti.>
The next interesting moment for us was at the 12th kilometer. We were passing through a very narrow passage. It was no more than 3 meters wide, and the sheer cliff walls reached 600 meters in height. The surface of the rocks was bare and smooth, polished by water. Even the light was very dim. The sun's rays barely penetrated to the bottom of the gorge.
Kitas įdomus momentas mums buvo 12-ajame kilometre. Ėjome per labai siaurą perėją. Ji buvo ne daugiau kaip 3 metrų pločio, o stačios uolos siekė 600 metrų aukštį. Uolų paviršius buvo plikas ir lygus, nugludintas vandens. Net šviesa buvo labai blanki. Saulės spinduliai vos prasiskverbė iki tarpeklio dugno.>
The guide said we were approaching the sea. After exiting the gorge, we reached the village of Agia Roumeli, with a beautiful beach on the shores of the Libyan Sea. We had planned to swim there before boarding the ferry back. However, since our group spent more time traversing the gorge than we had allotted, the swim was too short, and then we boarded the ferry.
Gidas sakė, kad artėjame prie jūros. Išėję iš tarpeklio, pasieksime Agia Roumeli kaimelį su nuostabiu paplūdimiu Libijos jūros pakrantėje. Prieš lipdami į keltą atgal, planavome ten paplaukioti. Tačiau kadangi mūsų grupė praleido daugiau laiko kirsdama tarpeklį, nei buvome suplanavę, maudynės jūroje buvo labai trumpos, ir tada sulipome į keltą.>
The return journey was also very impressive, with its natural beauty and the serpentine road we traveled along. Our excursion ended, but if I had the chance to do the same route again, I would do it in a heartbeat! Incredible nature and incredible impressions!
Kelionė atgal taip pat buvo labai įspūdinga savo gamtos grožiu ir vingiuotu keliu, kuriuo keliavome. Mūsų ekskursija baigėsi, bet jei turėčiau galimybę dar kartą keliauti tuo pačiu maršrutu, nedvejodamas tai pakartočiau! Neįtikėtina gamta ir neįtikėtini įspūdžiai!>
I really like routes where you can walk calmly, without being tied to a group of people, adapting to the rhythm of another person. Then you can completely focus on nature and your own sensations. This route is also really suitable for individual travelers who like to wander at their own pace, immerse themselves in themselves and enjoy life. However, this time we went with a group, but if I ever wanted to repeat this hike, I would choose to go alone, without a group.
Man labai patinka maršrutai, kuriais galima ramiai eiti, neprisirišant prie žmonių grupės, prisitaikant prie kito žmogaus ritmo. Tuomet galima visiškai susitelkti į gamtą ir savo pojūčius. Šis maršrutas taip pat tikrai tinka individualiems keliautojams, kurie mėgsta klajoti savo tempu, pasinerti į save ir mėgautis gyvenimu. Tačiau šį kartą ėjome su grupe, bet jei kada nors norėčiau pakartoti šį žygį, rinktumėmės eiti vieni, be grupės.>
Of course, it is important to remember that this route is not suitable for seniors or children, because once you start, there is no turning back! The route starts with an ascent, then a descent, and then a straight path, but it is full of stones and streams everywhere. It may seem tiring, and it is. But it only tires the body, but in the end, it inspires the spirit 100 times more - after all, the impressions are alive, real, and they are yours!
Žinoma, svarbu nepamiršti, kad šis maršrutas netinka senjorams ar vaikams, nes pradėjus, kelio atgal nebėra! Maršrutas prasideda pakilimu, tada nusileidimu, o tada tiesiu taku, tačiau visur pilna akmenų ir upelių. Gali atrodyti, kad tai vargina, ir taip yra. Tačiau tai tik vargina kūną, bet galiausiai 100 kartų labiau įkvepia dvasią – juk įspūdžiai gyvi, tikri ir jie jūsų!>
💝💝💝💝💝💝💝💝💝💝
