That summer a couple of years ago, we flew to the city of Bordeaux, so a visit to the resort town of Arcachon and its main natural attraction, the Dunes of Pilat, located about an hour's drive from Bordeaux, was a mandatory part of our program.
The city of Arcachon is a very pleasant resort town on the shores of the Atlantic Ocean, famous for its freshest and most delicious oysters, which are grown right there, in the Gulf of Arcachon.
The Dune of Pilat is located 10 minutes' drive from the center of Arcachon and approaches its suburbs. Usually, tourists come to the dunes from the eastern steep side. There is a well-equipped parking lot and special stairs to make it easier to climb up.
You can climb the dunes from both sides, but on the leeward side there is a wooden staircase almost to the very top. I didn't count how many steps there are, but it's definitely easier to climb to the 8th floor without an elevator. The width of the dunes is about half a kilometer, which is definitely worth considering if you want to conquer its sandy slopes.
The Pilat dunes is one of the natural wonders of France and in all of Europe. An incredibly large mountain of sand, it lives its own life, moves deep into the continent and increases several meters every year. The pine forests surrounding the dunes appeared here after the last ice age, under the influence of the humid climate of the Atlantic Ocean.
Sea currents brought sand here from the interior of the country and from the Atlantic coast, which dried out during low tide and was carried to this corner by strong westerly winds.
By the end of the 18th century, the Pilat dunes were about 50 meters high, and in 1910, a geological expedition published data on the height of 115 meters. Since then and up to the present day, Pila varies its height between 110 and 117 meters. The width of the Dune reaches 600 meters in places, and in length it extends along the Atlantic coast for almost 3 kilometers.
As we climbed higher, the views from the dunes became more and more spectacular. On one side, the endless blue of the ocean, on the other, a dark green massif of ancient pine trees.
The Pilat Dunes are a captivating landmark – a solitary mass of fine pale yellow sand framed by emerald green pine forests and the deep blue of the Atlantic Ocean.
The flat side of the dune is washed by the ocean (that's where the strong western Atlantic winds blow from), the steep side faces the land, with its pine forests.
When we finally reached the top, I can say without exaggeration that emotions were off the charts. The eastern slope facing the land is very steep, and the tops of the pine trees began right below us, far below.
At the moment, the Dune of Pilat has a registered height of 117 meters. In clear weather, tourists can enjoy beautiful views, even seeing the Pyrenees..
It is interesting that under the influence of the strong winds of the Atlantic Ocean, the Pilat Dune moves towards the mainland and each year on average takes away about 5 meters of forest.
That is, houses and trees that come close to the dune from the eastern side are inevitably slowly absorbed by its mass of sand. Of course, this is a unique and stunning natural phenomenon. We were glad to see it with our own eyes, to feel the full power of nature. The children had fun in this large sandbox, sliding and jumping from its slopes.
To slowly climb up and enjoy the views, you will need an hour and a half. However, if the weather is good, and you have some free time, you can spend the whole day here, taking a picnic basket with you and moving away from the crowd of tourists.
It is especially great to go down the dunes. You can run on the loose sand or slide down like mini-skis on your heels. It turns out we had a lot of fun! Here you can watch the sunset at the very top of the dune, swim in the Atlantic under the shadow of its 117-meter massif and take excursions to the excavation sites of Paleozoic sites at its foot.
The French come to the dunes for the whole day, take picnic baskets with them, sunbathe, learn to fly paragliders. It is best to come to this place on a weekday, since there are fewer guests at this time. And this will allow you to be alone with nature.
Visiting the dunes is free. However, if you come by car, you will have to pay for parking. The first half hour is free. However, this time is unlikely to be enough to admire the views from the top of the dune.
The beauty of this creation of nature is difficult to describe in words, so those who want to see with their own eyes the magnificent combination of golden sand, pine forest and ocean should stock up on a good camera, comfortable shoes, a bottle of cold water and go to conquer the 117-meter sand mountain.
💝💝💝💝💝💝💝💝💝💝
With love,
Photos are taken by me.
© 2025
Translated from Lithuanian with DeepL.com (free version)
Tą vasarą prieš porą metų skridome į Bordo miestą, todėl apsilankymas Arkašono kurorte ir jo pagrindiniame gamtos objekte - Pilat kopoje, esančioje maždaug už valandos kelio nuo Bordo, buvo privaloma mūsų programos dalis.
Arkašono miestas yra labai malonus kurortinis miestelis ant Atlanto vandenyno kranto, garsėjantis šviežiausiomis ir skaniausiomis austrėmis, kurios auginamos čia pat, Arkašono įlankoje.
Pilat kopa yra už 10 minučių kelio automobiliu nuo Arkašono centro ir artėja prie jo priemiesčių. Paprastai turistai į kopas atvyksta iš rytinės stačios pusės. Čia yra gerai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir specialūs laiptai, kad būtų lengviau užlipti į viršų.
Į kopas galima užlipti iš abiejų pusių, tačiau pavėjinėje pusėje yra mediniai laiptai beveik iki pat viršūnės. Neskaičiavau, kiek ten yra laiptelių, bet be lifto tikrai lengviau užlipti į 8 aukštą.
Kopos plotis yra apie pusę kilometro, o tai tikrai verta apsvarstyti, jei norite įveikti jos smėlėtus šlaitus.
Pilat kopos yra vienas iš Prancūzijos ir visos Europos gamtos stebuklų. Neįtikėtinai didelis smėlio kalnas gyvena savo gyvenimą, juda gilyn į žemyną ir kasmet padidėja keliais metrais.
Kopas supantys pušynai čia atsirado po paskutiniojo ledynmečio, veikiami drėgno Atlanto vandenyno klimato. Jūros srovės atnešė čia smėlio iš šalies gilumos ir Atlanto vandenyno pakrantės, kuris per atoslūgį išdžiūdavo, o stiprūs vakarų vėjai jį atnešdavo į šį kampelį.
XVIII a. pabaigoje Pilat kopos buvo apie 50 m aukščio, o 1910 m. geologinė ekspedicija paskelbė duomenis apie 115 m aukštį. Nuo to laiko iki šių dienų Pilat aukštis svyruoja tarp 110 ir 117 metrų. Esant giedram orui, turistai gali mėgautis gražiais vaizdais, net pamatyti Pirėnų kalnus.
Kopos plotis vietomis siekia 600 metrų, o išilgai Atlanto vandenyno pakrantės ji tęsiasi beveik 3 kilometrus.
Kylant aukščiau, nuo kopų atsiverdavo vis įspūdingesni vaizdai. Iš vienos pusės - begalinė vandenyno žydruma, iš kitos - tamsiai žalias senovinių pušų masyvas.
Pilat kopos yra kerintis orientyras - vienišas smulkaus šviesiai geltono smėlio masyvas, įrėmintas smaragdiškai žalių pušynų ir gilios Atlanto vandenyno mėlynės.
Plokščiąją kopos pusę plauna vandenynas (iš ten pučia stiprūs vakarų Atlanto vėjai), o stačioji pusė atsukta į sausumą su pušynais.
Kai pagaliau pasiekėme viršūnę, galiu neperdedant pasakyti, kad emocijos buvo nevaldomos. Rytinis šlaitas, atgręžtas į sausumą, labai status, o pušų viršūnės prasidėjo tiesiai po mumis, toli apačioje.
Įdomu tai, kad veikiama stiprių Atlanto vandenyno vėjų Pilat kopa juda žemyno link ir kasmet vidutiniškai nuneša apie 5 metrus miško.
Tai reiškia, kad namus ir medžius, priartėjusius prie kopos iš rytinės pusės, neišvengiamai pamažu sugeria jos smėlio masė.
Žinoma, tai unikalus ir stulbinantis gamtos reiškinys. Džiaugėmės galėdami tai pamatyti savo akimis, pajusti visą gamtos galią. Vaikai smagiai leido laiką šioje didelėje „smėlio dėžėje“, šliuoždami ir šokinėdami nuo jos šlaitų.
Norint pamažu užlipti į viršų ir pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais, prireiks pusantros valandos. Tačiau, jei oras geras ir turite laisvo laiko, čia galite praleisti visą dieną, pasiėmę pikniko krepšį ir atsitraukę nuo turistų minios.
Ypač smagu leistis kopomis žemyn. Galite bėgioti puriu smėliu arba šliuožti žemyn tarsi mini slidėmis ant kulnų. Pasirodo, mums buvo labai smagu!
Čia galite stebėti saulėlydį pačioje kopos viršūnėje, maudytis Atlanto vandenyje po 117 metrų aukščio masyvu ir leistis į ekskursijas po paleozojaus periodo kasinėjimų vietas kopos papėdėje.
Prancūzai atvyksta į kopas visai dienai, pasiima pikniko krepšius, deginasi, mokosi skraidyti parasparniais. Geriausia į šią vietą atvykti darbo dieną, nes tuo metu svečių būna mažiau. Ir tai leis jums pabūti vieniems su gamta.
Kopų lankymas nemokamas. Tačiau jei atvyksite automobiliu, teks susimokėti už automobilių stovėjimo aikštelę. Pirmasis pusvalandis yra nemokamas. Tačiau vargu ar šio laiko užteks pasigrožėti vaizdais, atsiveriančiais nuo kopos viršūnės.
Šio gamtos kūrinio grožį sunku apibūdinti žodžiais, todėl norintieji savo akimis pamatyti nuostabų auksinio smėlio, pušyno ir vandenyno derinį turėtų apsirūpinti geru fotoaparatu, patogia avalyne, buteliu šalto vandens ir leistis į 117 metrų aukščio smėlio „kalno“ įveikimą.