There are so many amazing things to see and discover just an hour's drive from Riga. I recently told you about Gutman's Cave and Turaida castle. Today we're talking about Sigulda, which is called the Switzerland of Latvia. Crowds of tourists flock to the area year-round: in winter for skiing, and from spring to fall, the perfect time to admire the natural beauty of the area.
I and my family stayed in Sigulda for two days. We wanted to explore the local attractions. There are many of them – a few fortresses, a cave, and a picturesque national park. However, Sigulda also boasts man-made monuments, which, in my opinion, tourists should start exploring from Sigulda Castle. More precisely, two castles on the same site: a medieval one and a more modern one. Senturies ago, it was owned by the Knights of the Brothers of the Sword.
We pass through the gates and find ourselves in a truly amazing place. Let's start with the medieval castle, although it's located a little further away. Locals call it Segewold Castle, or in German, Siegwald.
First, a little history: Sigulda was founded in 1207. At the same time, the Teutonic Knights began building Segewold Castle. It was founded during the conquest of Latvian lands and the resistance of the local population to these conquests. It is believed that its construction began on the orders of the first Grand Master of the Order of the Brothers of the Sword.
According to historical records, the castle was built in just two years, from 1207 to 1209, which was quite fast for the time. Originally, it consisted of two fortifications and a double defensive polygonal tower structure, which was fashionable at the time. The fortifications were built in the medieval German style. The walls were three meters thick.
There were only two watchtowers, an arsenal, a chapel, and many other outbuildings. But alas, all this former splendor has not survived to this day.
The name Segewold translates from German as Victory Forest. Outside of Riga, this castle is considered the oldest structure of the Order of the Brothers of the Sword.
The castle has a long and complex history. It has survived many wars, fierce battles and numerous invaders. However, the castle was most damaged during the well-known Swedish-Polish War. However, after the Second Northern War, it was almost completely destroyed and subsequently restored only partially.
In the second half of the nineteenth century, the castle passed to the Kropotkin family. Countess von Borch, Olga Alexandrovna Kropotkina, became an arts patron and donated funds for the restoration of the Segewold lands.
Later, her son began attempts to partially restore the castle itself. Further restoration of fragments of the buildings was carried out in the 1970s. Partial work was completed, and we can now see several walls, fragments of the castle chapel, and a tower. Then restoration work ceased. So, they decided to preserve the ruins until better times.
However, the Sigulda authorities have made great efforts to preserve the remaining parts of the castle, so now tourists have something to see. And if you have a wild imagination, you can imagine what it was like here in the Middle Ages.
Let me reiterate that only a few walls, partially restored bastions, and one of the towers have survived to this day. But it was great to walk next to ruins that caught your attention. Imagine their power in those distant times. It's truly captivating our attention.
The castle ruins are surrounded by a moat and accessed by a stone bridge. For visitors' convenience, special wooden walkways have been installed; you can climb the remaining wall and gaze through the loopholes at the stunning views.
You can also descend into the dungeon via modern steps.
The walls of the castle were built of dolomite stone, up to three meters thick. Under them was an 18-meter-deep moat. All this perfectly fulfilled its defensive functions. It was also a prison for high-ranking officials who had fallen out of favor, for example, the first Archbishop of Riga
The gate tower. You can climb it. Inside, there's a small exhibition of ancient weapons and armor. You can handle almost everything there - try on armor, wave a sword, aim a crossbow. You can imagine yourself as a medieval knight. A special attraction is donning chainmail. True, first it had to be lifted; it weighed about twenty kilograms. And yet, in this heap of iron, they had to fight the enemy on the battlefield.
For over fifty years, since its last official restoration, the medieval castle has stood patiently awaiting the work of a talented master. I sincerely hope that such a time will come one day and we will see a fully restored Segewold.
A true gem of the Sigulda Castle grounds is Kropotkin's Palace. Adjacent to the ruins of the old castle, more modern Kropotkin estate is known as the New Sigulda Castle. It was built from 1878 to 1881 in the neo-Gothic style.
During the First World War, the Kropotkin estate was destroyed. The ruins were subsequently expropriated from their previous owners and given to the Latvian Trade Union of Writers and Journalists. The castle was restored. Later, the new castle served the city's residents as a printing house, then a creative center, and then a writers' palace. During Soviet times, it housed the Sigulda sanatorium. It now houses the local administration. Various medieval celebrations and festivals are sometimes held on the grounds of both castles.
Gorgeous nature. A peaceful atmosphere. And what wonderful views open up from both castles onto the protected landscape. It's no big surprise that Sigulda with its castles attracts poets, writers, artists and other creative people. A medieval castle adjacent to a more modern one. It all fits together so harmoniously in this one place.
Tour groups quickly explore the architectural complex, rushing through it. Turaida castle is mostly a reconstruction, while here are the remains of an ensemble whose stones were once touched by the Knights of the Sword. Here, history is frozen, while there, there's a good attempt to recreate the past.
We stayed overnight at a hotel by Lake Ungurs.
💝💝💝💝💝💝💝💝💝💝
With love,
Photos are taken by me.
© 2025
Translated from Lithuanian with DeepL.com (free version)
Vos už valandos kelio automobiliu nuo Rygos yra tiek daug nuostabių dalykų, kuriuos galima pamatyti ir atrasti. Neseniai pasakojau apie Gutmano olą ir Turaidos pilį. Šiandien apie Siguldą, kuri vadinama Latvijos Šveicarija. Į šią vietovę ištisus metus plūsta minios turistų: žiemą slidinėti, o nuo pavasario iki rudens – puikus metas pasigrožėti gamtos grožiu.
Su šeima Siguldoje praleidome dvi dienas. Norėjome apžiūrėti vietines lankytinas vietas. Jų yra daug – tvirtovės, ola ir vaizdingas nacionalinis parkas.
Tačiau Sigulda taip pat gali pasigirti žmogaus sukurtais paminklais, kuriuos, mano nuomone, turistai turėtų pradėti lankyti nuo Siguldos pilies. Tiksliau, dviejų pilių toje pačioje vietoje: viduramžių ir modernesnės. Prieš šimtmečius ji priklausė Kalavijuočių ordinui.
Praeiname pro vartus ir atsiduriame tikrai nuostabioje vietoje. Pradėkime nuo viduramžių pilies, nors ji yra šiek tiek toliau. Vietiniai ją vadina Segewold pilimi arba vokiškai Siegwald.
Pirmiausia, šiek tiek istorijos: Sigulda buvo įkurta 1207 m. Tuo pačiu metu Kryžiuočių ordinas pradėjo statyti Segewold pilį. Ji buvo įkurta užkariaujant Latvijos žemes ir vietos gyventojams priešinantis šiems užkariavimams. Manoma, kad jos statyba prasidėjo pirmojo Kalavijuočių brolių ordino didžiojo magistro įsakymu.
Remiantis istoriniais įrašais, pilis buvo pastatyta vos per dvejus metus, nuo 1207 iki 1209 m., o tais laikais buvo gana trumpas laikas. Iš pradžių ją sudarė du įtvirtinimai ir dviguba gynybinė daugiakampė bokšto konstrukcija, kuri tuo metu buvo madinga. Įtvirtinimai buvo pastatyti viduramžių vokišku stiliumi. Sienos buvo trijų metrų storio.
Buvo tik du sargybos bokštai, arsenalas, koplyčia ir daugybė kitų ūkinių pastatų. Deja, visas šis buvęs spindesys iki šių dienų neišliko.
Pavadinimas Segewold iš vokiečių kalbos reiškia Pergalės miškas. Už Rygos ribų ši pilis laikoma seniausiu Kalavijuočių brolių ordino statiniu.
Pilis turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Ji išgyveno daugybę karų, nuožmių mūšių ir daugybę užpuolikų. Tačiau labiausiai pilis buvo apgadinta per gerai žinomą Švedijos ir Lenkijos karą. Tačiau po Antrojo Šiaurės karo ji buvo beveik visiškai sugriauta ir vėliau atkurta tik iš dalies.
XIX amžiaus antroje pusėje pilis atiteko Kropotkinų šeimai. Grafienė fon Borch, Olga Aleksandrovna Kropotkina, tapo meno mecenate ir paaukojo lėšų Segevoldo žemių atkūrimui.
Vėliau jos sūnus pradėjo bandyti iš dalies atkurti pačią pilį. Tolesnė pastatų fragmentų restauracija buvo atlikta aštuntajame dešimtmetyje. Daliniai darbai buvo baigti, ir dabar galime pamatyti kelias sienas, pilies koplyčios fragmentus ir bokštą. Tada restauravimo darbai buvo nutraukti. Taigi jie nusprendė griuvėsius išsaugoti iki geresnių laikų.
Tačiau Siguldos valdžia dėjo daug pastangų, kad išsaugotų likusias pilies dalis, todėl dabar turistai turi ką pamatyti. O jei turite lakią vaizduotę, galite įsivaizduoti, kaip čia buvo viduramžiais.
Leiskite man pakartoti, kad iki šių dienų išliko tik kelios sienos, iš dalies restauruoti bastionai ir vienas iš bokštų. Tačiau buvo puiku vaikščioti šalia griuvėsių, kurie patraukė mūsų dėmesį. Įsivaizduokite jų galią tais tolimais laikais.
Pilies griuvėsius supa griovys, į juos patenkama akmeniniu tiltu. Lankytojų patogumui įrengti specialūs mediniai takai; galite užlipti į viršų ir pro šaudymo angas grožėtis nuostabiais vaizdais.
Į požemį taip pat galite nusileisti moderniais laiptais.
Pilies sienos buvo pastatytos iš dolomito akmens, kurio storis siekė iki trijų metrų. Po jomis buvo 18 metrų gylio griovys. Visa tai puikiai atliko savo gynybines funkcijas. Tai taip pat buvo kalėjimas aukštiems pareigūnams, kurie buvo praradę palankumą, pavyzdžiui, pirmajam Rygos arkivyskupui.
Vartų bokštas. Į jį galite užlipti. Viduje yra nedidelė senovinių ginklų ir šarvų paroda. Ten galite pasimatuoti šarvus, mojuoti kardu, taikytis su arbaletu. Galite įsivaizduoti save kaip viduramžių riterį. Ypatingas traukos objektas – šarvų užsidėjimas. Tiesa, pirmiausia juos reikėjo pakelti; jie svėrė apie dvidešimt kilogramų. Ir vis dėlto šioje geležies krūvoje jie turėjo kovoti su priešu mūšio lauke.
Jau daugiau nei penkiasdešimt metų, nuo paskutinio oficialaus restauravimo, viduramžių pilis kantriai stovėjo, laukdama talentingo meistro darbo. Nuoširdžiai tikiuosi, kad toks laikas vieną dieną ateis ir mes pamatysime visiškai restauruotą Segewoldą.
Tikras Siguldos pilies teritorijos perlas yra Kropotkino rūmai. Šalia senosios pilies griuvėsių esantis modernesnis Kropotkino dvaras yra žinomas kaip Naujoji Siguldos pilis. Jis buvo pastatytas nuo 1878 iki 1881 m. neogotikiniu stiliumi.
Pirmojo pasaulinio karo metu Kropotkino dvaras buvo sugriautas. Griuvėsiai vėliau buvo nusavinti iš ankstesnių savininkų ir perduoti Latvijos rašytojų ir žurnalistų profesinei sąjungai. Pilis buvo restauruota. Vėliau naujoji pilis miesto gyventojams tarnavo kaip spaustuvė, vėliau – kūrybos centras, o galiausiai – rašytojų rūmai. Sovietmečiu joje buvo įsikūrusi Siguldos sanatorija. Dabar joje įsikūrusi vietos administracija.
Abiejų pilių teritorijoje kartais rengiamos įvairios viduramžių šventės ir festivaliai.
Nuostabi gamta. Rami atmosfera. Ir kokie nuostabūs vaizdai atsiveria iš abiejų pilių į saugomą kraštovaizdį. Nenuostabu, kad Sigulda su savo pilimis traukia poetus, rašytojus, menininkus ir kitus kūrybingus žmones.
Viduramžių pilis, besiribojanti su modernesne. Visa tai taip harmoningai dera vienoje vietoje.
Turistų grupės greitai apžiūri architektūrinį kompleksą, skubėdamos per jį. Jeigu palyginčiau pilis, kurias jau aplankėme, tai Turaidos pilis daugiausia yra rekonstrukcija, o čia yra ansamblio, kurio akmenis kadaise lietė kalavijuočių riteriai, liekanos. Čia istorija sustingusi, o ten dedamos geros pastangos atkurti praeitį.