Žmonių sambūvis yra labai sudėtingas, iš begalės elementų susidedantis reiškinys, todėl turint tikslą jį geriau suprasti ir pabandyti surasti egzistuojančių problemų sprendimus, tikslinga išskirti kertinius elementus, juos aptarti ir susitarti dėl tolimesnių veiksmų siekiant minėto tikslo.
Kalbant labai apibendrintai, kertiniais sambūvio elementais siūlome laikyti:
Kiekvieną atskirai paimtą žmogų, - individą;
Žmogaus vertybių sistemą;
Atskirų žmonių sprendimus dėl santykio su kitais žmonėmis.
Visi trys elementai turi savybę keistis, todėl universlios sambūvio taisyklės (teisės aktai) ir jų laikymąsi užtikrinantys mechanizmai, nors ir būdami reikalingi ir darantys teigiamą poveikį, tėra atskirų žmonių išlikimo strategijų išdava ir jų įgyvendinimo instrumentas.
Jei galime sutarti, kad geriausias sambūvis yra toks, kuris labiausiai atitinka kiekvieno žmogaus interesus, tai geriausios sambūvio taisyklės yra tokios, kurių nustatyme gali dalyvauti kiekvienas žmogus ir kurių laikymasis užtikrinamas naudojant mažiausiai prievartos.
Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus galimybės dalyvauti taisyklių kūrime ir prižiūrėti jų laikymąsi yra ribotos, atstovavimo (įgaliotinių) instituto klausimas tampa esminis. Atstovai yra geri tiek, kiek sugeba perimti taisyklių kūrimo ir priežiūros rūpesčius, tuo pačiu veikia įgaliojimų rėmuose ir yra lengvai pakeičiami jų susikompromitavimo atveju.
Šiuolaikinės informacinės technologijos sudaro sąlygas iš esmės pagerinti atstovavimo institutą, skurti geresnes sambūvio taisykles ir jų priežiūros mechanizmus, todėl tolimesni mūsų pasiūlymai susiję su šių technologijų naudojimu.
Atstovavimas, koks jis bebūtų, reikalauja resursų, yra tiesioginė priklausomybė tarp to, kas tuos resursus suteikia ir atstovavimo kokybės.
Dabartinė atstovų finansavimo sistema nėra skaidri, kiekvieno atskirai paimto žmogus įtaka jai, o tuo pačiu ir visam sprendimų priėmimo procesui yra labai ribota, todėl mes kuriame tokią visuomeninių darbų finansavimo sistemą, kurioje pinigų emisiją vykdo ir juos savo atstovams paskirsto kiekvienas atskirai paimtas žmogus. Tokiu būdu mes siekiame užkirsti kelią manipuliacijoms pinigų emisijos monopolio pagalba ir mažinti prievartą ekonominiuose ir socialiniuose santykiuose.
Dabartinės kriptovaliutos, lyginant su įprastais bankiniais, yra geresni pinigai, tačiau dėl santykinės emisijos centralizacijos nepilnai užkerta galimybę susidaryti monopoliams ir išlieka tikimybė, kad vienos iš šalių interesai bus pažeisti dėl sukčiavimo ar technologinių spragų.
Mes kuriame naujos kartos pinigus grįstus kiekvieno atskirai paimto žmogaus vertybėmis, - asmeninius pinigus. Tokie pinigai tam tikra prasme buvo naudojami tūkstančius metų, kai žmonės atsilygindavo menkai apskaitoma valiuta, - “geru už gerą”, tačiau globalaus darbo pasidalinimo sąlygomis dalinimosi ir dovanojimo ekonomikos galimybės kurį laiką buvo tapę labai ribotomis dėl technologinės platformos nebuvimo.
Mes kuriame pinigus, kurių emisijos taisykles nustato jų emitentas, - žmogus, o jų vertė nustatoma lygiarangių žmonių porose (peer to peer).
Dabartinių kriptovaliutų emisija įprastai vykdoma pagal tam tikrus algoritmus, o transakcijų surikiavimą ir balansų teisingumą užtikrina specialią įrangą ir kompetencijas turintys “verifikuotojai”,kuriems už jų darbą mokamas atlyginimas. Kai kuriuose projektuose, pavyzdžiui Eden ir Fractally, sprendimus dėl algoritmų “architektūros” priima delegatai, kurių kilimas į aukštesnį lygį priklauso nuo jų kontribucijos įvertinimo porose (“peer evaluation”).
Nežiūrint į fraktalinio sprendimo pažangumą, išlieka kelios problemos.
Pirma problema yra tai, kad mainų (panaudojant “unifikuotus” fraktalų pinigus) lygiavertiškumas išlieka tik iki to momento, kol visi fraktalinių pinigų naudotojai iš esmės vienodai tiki, kad šie “unifikuoti” pinigai užtikrins lygiaverčius mainus ateityje. Toks tikėjimas yra lengvai pažeidžiamas konflikto ir panikos atveju, todėl kai kuriais atvejais gali būti naudinga tokius konfliktus ir tokią paniką kelti savanaudiškais tikslais. Tai yra toks sisteminis pažeidžiamumas, prieš kurį nėra apsaugos priemonių ir “nesuspėjusiojo laiku pabėgti” asmens turtiniai interesai gali būti pažeisti.
Antra problema yra tai, kad vertinant kontribuciją per jos “naudos visam projektui” prizmę, dažnai nėra galimybės priimti teisingo sprendimo (dilema: kas geriau organizmui, - baltymai, angliavandeniai, ar riebalai?) ir toks objektyvių vertinimo kriterijų trūkumas gali sužlugdyti konsensuso priėmimo procesą, ypač jei to konsensuso priėmimo rezultate bus skirstomi likvidūs pinigai.
Trečia. Nors fraktalų iniciatorių siekis yra blockchain agnosticizmas, fraktalo dalyviai anksčiau ar vėliau turės pasirinkti vieną ar kitą blockchain-ą. Turint omenyje, kad dauguma fraktalo naudotojų ateityje nebus informacinių technologijų specialistai ir migracija tarp blockchainų jiems yra sudėtingas, o kartais ir neįveikiamas uždavinys, atsiranda priklausomybė nuo technologijos.
Mes siūlome tokį pinigų emisijos ir “verifikavimo” modelį, kuriame “unifikuoti” pinigai, naudojami tik blockchain “verifikuotojų” darbui apmokėti, o pagrindinis vertės kaupimo ir persiuntimo instrumentas yra “asmeniniai pinigai”, egzistuojantys individualaus tokeno (pavyzdžiui, eosio.token smart kontrakto pavidalu) forma ir kurių emisijos taisyklės ir likvidumo užtikrinimas priklauso vien tik nuo konkretaus žmogaus - emitento.
Kadangi asmeninių pinigų atveju nėra tokio dalyko kaip “pinigų trūkumas” (money scarcity), jų vertė nustatoma ne per BUY/SELL orderių porose su kitomis kriptovaliutomis įvykdymo rezultatus (tiksliau, ne vien per tai), o pagrinde pagal tai, kokias realias prekes ir paslaugas galima už juos gauti iš pinigų emitento. Asmeninių pinigų (tokeno) akceptantų kiekis, transakcijų istorija ir rinkos kapitalizacija yra indikatoriai, rodantys asmeninių pinigų emitento savybes ir santykių su juo perspektyvumą. Pažymėtina, kad skirtingai nuo tradicinio pinigų transakcijos apibrėžimo, asmeninių pinigų transakcija paslaugų ir prekių tiekėjui nebėra paskata veikti. Atvirkščiai, asmeninių pinigų X emitentas yra suinteresuotas, kad prekių ir paslaugų gavėjas savo sąskaitoje laikytų kuo daugiau pinigų X, t.y. atliktų sąvotišką pinigų X “verifikavimo” funkciją.
Asmeniniai pinigai gali padėti spręsti politines, ekonomines ir saugumo problemas.
Pavyzdžiui, atstovų pasirinkimo atveju, gero atstovo galima ieškoti tarp tų asmenų, kurių emituotus asmeninius pinigus laiko didelis skaičius žmonių, kurių asmeniniai pinigai turi ilgą transakcijų istoriją, yra likvidūs per Buy/Sell orderius ir jų kainų pokyčių rinkoje intervalas nėra didelis.
Sprendžiant atstovų finansavimo klausimą, nėra “resursų trūkumo” problemos, kadangi finansuoti atstovą galima ne tik pervedant jam bankinius pinigus ar tradicinę kriptovaliutą, bet ir priimant (aka accepting pending payment on Stellar blockchain) atstovo emituojamus asmeninius pinigus ir juos saugant savo sąskaitoje.
Asmeniniai pinigai gali padėti spręsti bedarbystės problemą. Pagalvokite apie tai, ar nėra absurdiška, kad dėl “finansavimo trūkumo” jauni žmonės neturi darbo ir blaškosi po pasaulį jo ieškodami, kai tuo pat metu jų gyvenamosiose vietose tiek neremontuotų namų, duobėtų ir prišiukšlintų gatvių, tiek nepakankamai prižiūrėtų senelių ir ligonių, tiek vaikų negauna tinkamo išsilavinimo?
Bedarbis gali atlikti naudingą darbą, o jo darbą vertinantys asmenys atsilygindami priimti ir saugoti jo emituojamus pinigus. Kitaip tariant, žmogus, kurio emituoti pinigai saugomi daugelio žmonių paskyrose, yra “turtingas”, o žmogus, kurio asmeninių pinigų niekas nesaugo, yra neturtingas. Natūraliai kyla klausimas, ar čia nesusiduriama su ta pačia dabartinių pinigų problema, kai prekes ir paslaugas gali gauti tik tas, žmogus, kurio balansas turi tam tikrus “teisingus” požymius. Taip, iš dalies kyla, tačiau, bet kuris žmogus turi galimybę pakoreguoti savo balansą “teisinga” linkme, nes nebėra tokios problemos kaip “bedarbystė”, antra, darbo jėgai yra geresnės sąlygos derėtis dėl paslaugų ir prekių kainos nes yra daugiau “mokių” pirkėjų ir mažiau galimybių manipuliuoti rinka turintiems geresnes “kreditavimo linijas”.
Jei kyla klausimas kokia prasmė prekių ir paslaugų “davėjui” pabloginti savo “balansą”, tai atsakymą bus lengva rasti, jei savo mąstymą sugrąžinsite į vertybėmis grįstų santykių paradigmą, - naujųjų pinigų ekonomikoje pirmoje vietoje yra ne “balansas”, o santykiai, grįsti vertybėmis, pasitikėjimu ir galimybe vertinti partnerio potencialą ne tik pagal mechaniškai suformuotą “kredito reitingą”. Socialinių tinklų pagalba žmonės gali kurti ir naudoti socialine reputacija grįstus kredito reitingus, ko negali padaryti bankai ir reitingavimo agentūros analizuodamos “sausus banko balansus” ir nuosavybės registrų duomenis.
Asmeninių pinigų naudojimu grįsta finansų sistema yra saugesnė, kadangi tokių pinigų niekas negali pavogti, jie yra labiau atsparūs išorinėms manipuliacijoms ir technologinėms spragoms.
Asmeniniai pinigai yra idealus instrumentas, kurio pagalba žmogus gali kaupti vertę nematerialia forma, ją persiųsti, persivežti ir palikti paveldėtojams. Sumažėja nekilnojamojo turto svarba siekiant išsaugoti vertę, todėl tikėtina, kad asmeniniai pinigai gali padėti spręsti ir apsirūpinimo būstu problemą.
Kitose dalyse aptarsime:
- galimus atakos prieš asmeninius pinigus vektorius;
- tokenomiką;
- įtraukimo (onboarding) į asmeninių pinigų ekonomiką problemas;
- kaip kurti vertę neturint resursų;
- asmeninių pinigų klausimą “visuotinių pajamų” (aka Basic income) kontekste;
- mokestinių prievolių, kylančių naudojant asmeninius pinigus, klausimus.